Pastaraisiais dešimtmečiais alergija maisto produktams kelia vis didesnį susirūpinimą. Net iki 20 proc. žmonių mano, jog yra alergiški vienam ar kitam produktui, tačiau vis tik tyrimais patvirtinta alergija nustatoma maždaug 4–8 proc. vaikų ir 1–3 proc. suaugusiųjų. Apie tai, kaip atpažinti alergiją maistui, kuo ji skiriasi nuo maisto netoleravimo ir apie visus kitus dalykus Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras š. m. lapkričio 14 d. kvietė atvykti Naujosios Akmenės gyventojus bei Naujosios Akmenės TAU klausytojus į praktinį užsiėmimą „Alergenai maisto patiekaluose: kuom juos pakeisti?.
Užsiėmimus vedė gydomosios mitybos specialistė, „Mitybos džiunglės“ įkūrėja, Ilona Kuodienė. Dalyviams didžiausią įspūdį paliko tai, kad išklausius teorinės dalies paskaitos, visi turėjo galimybę paragauti grikių ir čija sėklų duonos (be glitimo) su veganišku sviestu (be pieno produktų), avinžirnių užtepėlę apibarstytą maistinėmis mielėmis, skanauti sausainius be glitimo, pieno ir kiaušinių ir išbandyti neragautus, naujus maisto derinius be alergenų.
Nustačius alergiją maistui arba netoleravimą, žmonėms sunkiausia yra susitaikyti su mintimi, kad teks atsisakyti “duonos kasdieninės” ir įprastų desertų, todėl mūsų tikslas yra parodyti alternatyvas ir nuraminti, kad valgyti tikrai bus ką, net ir eliminavus alergenus.
KĄ REIKIA ŽINOTI APIE ALERGENUS? KAS TAI?
Nepageidaujamos reakcijos į maistą yra skirstomos į toksines (apsinuodijimą maistu), ir netoksines. Netoksinės reakcijos, yra skirstomos į imunines ir neimunines reakcijas. Imuninės reakcijos yra alergijos maistui, o neimuninės reakcijos – maisto netoleravimas.
Alergija maistui – tai kartotinė ir nepageidaujama organizmo imuninė reakcija į tam tikrą maistą arba kurią nors sudėtinę jo dalį. Alergenas – tai svetima organizmui medžiaga (antigenas), kuri patekusi į organizmą sužadina tam tikras imunines reakcijas.
Alerginės reakcijos dar yra skirstomos į greitas, IgE sukeltas, reakcijas (klinikiniai požymiai atsiranda greitai – nuo 30 min. iki 2 val.) ir lėtas, ne IgE sukeltas, reakcijas – požymiai pasireiškia per 24-72 val. po sąlyčio su maisto alergenu.
KAIP PASIREIŠKIA ALERGIJA?
Alergija maistui gali pasireikšti įvairiais požymiais ir paliesti įvairias organų sistemas:
- Odos ir gleivinės simptomai – atopinis dermatitas, urtikarija (dilgėlinė), burnos alergijos sindromas (pradėjus valgyti atsiranda lūpų, gomurio, burnos gleivinės niežulys, perštėjimas, patinimas, paraudimas ), delnų niežėjimas be bėrimo.
- Virškinimo trakto sutrikimai, tokie kaip celiakija (lėtinė autoimuninė uždegiminė plonosios žarnos liga), enterokolitas (plonosios ir storosios žarnos uždegimas), proktitas (tiesiosios žarnos ir išangės uždegimas).
- Kvėpavimo takų pažeidimai – čiaudulys, kosulys, rinorėja („bėganti nosis“), nosies gleivinės paburkimas, akių paraudimas ir niežulys.
- Širdies ir kraujagyslių sistemos simptomai – suglebimas, vangumas, išblyškimas, alpimas ir/ar sąmonės netekimas.
Reikėtų prisiminti, kad alerginė reakcija gali įvykti ne tik suvalgius maisto, kuriame yra alergeno, tačiau ir per įrankius (pvz. peilius), paviršius (pvz. pjaustymo lenteles), rankas, maisto gaminimo prietaisus (maisto smulkintuvus, kombainus), spinteles ir/ar šaldytuvus, miltų dulkes, prieskonius ir kt. Alergiškam žmogui gali užtekti ir vieno trupinio tam, kad jį ištiktų anafilaksinis šokas (sunkiausia anafilaksinės reakcijos forma, kai staiga krinta arterinis kraujo spaudimas, labai greitai pažeidžiami pagrindiniai gyvybiniai organai).
Veiklos finansuojamos Akmenės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšomis.
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė
Justina Jagminienė
