Įgyvendinant projektą „Atvira Akmenė – paslaugų teikimas užsieniečiams Akmenės rajone“, kurį bendrai finansuoja Europos Sąjunga, gegužės 29 d. įvyko neįtikėtinas mūsų palaikymo grupės susitikimas. Kalbėjomės tema, kuri yra skaudi ir artima daugeliui — apie pasitikėjimą, naujų socialinių ryšių kūrimą ir „savų“ žmonių paiešką. Tačiau užuot mokęsi manipuliacijų ar taisyklių, „kaip patikti kitiems“, mes atsigręžėme… į save.
Mes dažnai ieškome draugų ar partnerių iš trūkumo pozicijos: kai mūsų vidiniai namai šalti ir tušti, mes išeiname į gatvę ir ieškome kažko, kas užeitų ir mus sušildytų. Griebiamės pirmų pasitaikiusių ryšių, dėvime kaukes ir kenčiame tai, kas mums nepatinka, kad tik neliktume vieni su savimi. Tačiau kai susitvarkome savo namus, uždegame ten šviesą ir priimame save — pas žmones išeiname iš stiprybės ir saugumo pozicijos. Mes statome tiltus, o ne ieškome gelbėtojų.
Mes surizikavome pažvelgti į savo vidinę erdvę ir pažindinomės su tikraisiais savimi — be pagražinimų. Mokėmės priimti save su visais savo trūkumais, silpnybėmis ir „įtrūkimais“. Kai savo trūkumus įvardijame su švelnumu, jie nustoja būti mūsų pažeidžiamumu ir tampa mūsų unikalia super galia. Kai priimu save netobulą, manęs nebebaido kitų kritika ar nepriėmimas.
Vėliau tyrinėjome savo ribas pratimų metu, ieškodamos „žaliųjų vėliavėlių“. Kiekviena dalyvė išsigrynino savo asmeninius saugumo ir draugų pasirinkimo kriterijus.
Tai buvo neįtikėtinai gilus, jaukus ir labai terapeutinis užsiėmimas. Dėkoju kiekvienai moteriai mūsų rate už drąsą būti pažeidžiamai, už nuoširdumą ir už tą švelnumą, kurio buvo pripildyta mūsų erdvė. Mes mokomės pasitikėti pasauliu po truputį. Ir šis kelias prasideda nuo rūpestingo žingsnio priešais save.
Psichologė
Liliia Logvin
