Lapkričio 6 d., psichologinės paramos grupėje nagrinėjome vieną skaudžiausių migracijos etapų – tapatybės krizę.
Kai aplinka mato tik paviršių – akcentą, pabėgėlio statusą ar kalbos barjerą – labai lengva pakliūti į spąstus: pradėti save vertinti kaip silpną, priklausomą žmogų.
Tačiau tapatybė – tarsi ledkalnis:
-10 % virš vandens – laikinos formalios aplinkybės.
-90 % po vandeniu – mūsų didžiulė gyvenimo patirtis, vertybės, ištvermė, profesija ir namų šiluma.
Praktinio darbo su „Tapatybės ratais“ metu dar kartą įsitikinome: žmogus turi neįtikėtiną gebėjimą ne tik susigrąžinti ryšį su savimi, bet ir sąmoningai pasirinkti, kuo jis nori būti rytoj. Supratome, kad išoriniai statusai keičiasi, todėl svarbu neįstrigti iliuzijoje, jog esame tik mažytė ledkalnio viršūnė, ir tapti savo gyvenimo autore.
Atskira mūsų susitikimo tema – vaikai ir paaugliai. Būdami 11–12+ metų, jie natūraliai labiau orientuojasi į mokyklą, draugus ir sociumą, o ne į šeimą. Kitoje šalyje augantis vaikas dažnai blaškosi tarp noro tapti „savu“ tarp vietinių ir ištikimybės šeimai.
Kaip padėti vaikui augti darnia asmenybe:
1. Palaikykite jo teisę turėti savo nuomonę ir naujų pomėgių.
2. Skatinkite draugystę su bendraklasiais bei kvieskite juos į svečius.
3. Kontrolę ir draudimus keiskite pasitikėjimu grįstu dialogu per atvirus klausimus.
Nuoširdžiai žaviuosi kiekvienos mūsų grupės dalyvės stiprybe ir atsparumu.
Kviečiame prisijungti prie paramos grupių ukrainiečius ir visus užsieniečius, atvykusius iš trečiųjų šalių bei gyvenančius Naujojoje Akmenėje.
Paramos grupė organizuojama įgyvendinant projektą „Atvira Akmenė – paslaugų teikimas užsieniečiams Akmenės rajone“.
Psichologė Liliia Urniežienė
