Rugsėjo 18 d. surengėme paskaitą apie konfliktų sprendimą, kuri aktuali bet kuriai komandai, nesvarbu, ar ji formali, ar neformali. Konfliktai komandoje neišvengiami. Jie atsiranda, kai tarp pašnekovų kyla nesusipratimų ir yra skirtingas tų pačių situacijų matymas. Tačiau konfliktų nereikėtų bijoti, nes jei juos išsprendžiate konstruktyviai, jie padeda išmokti pažvelgti į bet kokius ginčytinus klausimus iš skirtingų kampų ir platesnės perspektyvos.
Bet kokio konflikto sprendimo taisyklės
Prieš reaguodami, kad suprastumėte konflikto esmę ir spręstumėte jį ne taip emocingai ir konstruktyviai, pabandykite atsakyti į du klausimus: „Ko nori konflikto iniciatoriai?“ ir „Kodėl jiems to reikia?“. Tai svarbūs klausimai, nes už konflikto iniciatyvos visada slypi tam tikri nepatenkinti poreikiai. Prisiminkite šias svarbias taisykles:
1. Nepasiduokite emocijoms, kiek įmanoma išlikite ramūs. Pernelyg didelis emocingumas gali tik pakenkti ir trukdyti konstruktyviam dialogui.
2. Sutelkite dėmesį į problemos sprendimą, o ne į asmenines konflikto šalių savybes.
3. Pokalbio metu suteikite oponentui galimybę pasisakyti. Išklausykite jo požiūrį nepertraukdami, net jei manote, kad jo ar jos problemos matymas yra neteisingas.
4. Pripažinkite savo klaidas, jei jų padarėte. Tai pagreitins abipusį supratimą.
5.Pasistenkite suprasti pašnekovo pozicijos pagrindą. Juk kiekvienas turi teisę į savo požiūrį, net jei manote, kad jis neteisingas.
6. Stenkitės nieko neteigti, o verčiau užduokite kitam asmeniui klausimų. Taip galėsite nukreipti pokalbį tinkama linkme ir privesti oponentą prie tinkamų išvadų.
Per paskaitą taip pat aptarėme keletą psichologinių technikų, padedančių konstruktyviai išspręsti konfliktą. Viena iš jų yra „sumuštinio“ technika. Ši technika naudinga, kai reikia auklėjamojo pokalbio su mokiniu, išsakyti pastabą kolegai arba pasikalbėti apie tam tikrus nemalonius įvykius su mokinių tėvais.
«Sumuštinių» technikos esmė – kaitalioti oponentui malonią ir nemalonią informaciją taip, kad perteiktumėte savo nuomonę, gautumėte grįžtamąjį ryšį ir užbaigtumėte dialogą jausdami abipusę pagarbą ir supratimą. Jį sudaro šie žingsniai:
– konstruktyviai teigiamo pokalbio vektoriaus pasirinkimas;
– aiškus ir argumentuotas savo požiūrio į nemalonią situaciją išreiškimas;
– grįžtamasis oponento ryšys;
– dėkingumo ir pagarbos kitam asmeniui išreiškimas.
Konfliktų kyla nuolat, ir jų nereikėtų bijoti. Tokios situacijos kiekvienam iš mūsų suteikia gyvenimiškos patirties ir sukuria galimybes kompetentingam dialogui be nereikalingų emocijų, padeda ugdyti įgūdį susikaupti ties situacija, nepaverčiant jos asmenine antipatija, ir gebėjimą daryti abipuses nuolaidas siekiant bendro tikslo.
Psichologė
Liliia Logvin
